I.

ir man frazės jau
tampa nuotykiais:
anądien neprognozuojamas
pašvaistės jungtis stebėjau
savanoriškai įsikalinęs
už dioptrijų nugludintų

penkios našlaitės
žinodamos kad jau
nedaug joms liko,
nusižudė, o žemei
kas tos mirtys:
sukris į kraujo putą
užges lyg žibalinė lempa

o man lašai vyno nuo
krištolinės šukės į
raumenį nuvarva
tai trunka
kelias sekundes
ir

jau atlėgsta
prieš aušrą.