Kaltas tu.

Iškritai iš taško,
Kur ankščiau buvai nelauktas,
Troškai būti ten,
Kur be kaukių vaikštom,
Mes visi tylėjom,
Norėjom, kad iškristum.

O buvo mūsų daug,
Ir be kvailų apsiaustų,
Kuriuos vilkėjai tu,
Norėjai būt geriausias.

Dabar žinai kaip buvo,
Mes meldėmės dėl išlikimo,
O tu buvai toks vienas,
Toks išskirtinis. Mums nemielas.

Žinojom, kad taip bus,
Galvojom- neskausmingai,
Malda nebepadėjo,
Tu išeini triukšmingai.

Tai buvo pabaiga,
Mes užsidėjom kaukes,
Ir vos gyvuojantį pasaulį,
Sužlugdėm amžiams.