Po Dievo

Trapūs riešai ir byrančios kulkos
Šitaip žiemos tarp mūsų ateitų
Ir, o  Dieve, tai buvo kada –
Ar tik vakar, ar tūkstančiais metų?

Ir kariaviai iš stepių, iš miško
Rečitatyvu vis kalbina Dievą –
Gyvens negyvensim,
Paleisti ar tyliai išvesti
Per minų kliedėjimą?

Trapūs riešai po byrančiom kulkom
Pavėjui, paknopstom
Jau kadaise suspėjus
Ir iš stepių, ir miško - į viską
Ir nebėra, kaip užkalbinti Dievo

Trapūs riešai, o karas pasibaigė
Tiktai luoto nėra, gal ir upės
Ir kareiviai senokai jau sugulė
Šalia mūsų vaikų ir anūkų

Tiktai luoto nėra,
O ir upę jau uždengė ledas
Aš žinau ir kodėl, ir kada,
Ir kad visa tebuvo miražas