Ačiū tau, už man įrėžtą žlugimą
Ir sugriovimą džiaugsmų visų.
Apsiaustas sučeža
Ir atsigręžęs
Aš matau, kad nesu,
Kas maniau buvęs.
Ir tu visai kaip pajuodęs vaiduoklis,
Tu kliudai man, kai bandau užmigt,
Ta niūri išraiška,
Mimika veido
Ir mes niekad neištrinsim to
Ką netikusiai pasakėm kažkada.
Bet aš tikiuosi tu sapnuoji mane,
Taip pat kaip buvau priverstas sapnuot tave---
Tu laimėjai,
Atnešiu ginklą,
Nes mes niekad nepamiršim,
To, kas padaryta.