Pabėgti nuo šiandien,
bet neiti į rytdieną,
sustoti praeity
ir ten pasilikti,
gyventi tik sau, savyje
nerasti daug įdų
tik meilę ir šypseną
akių duobėse,
palaidot, užkasti,
apmėtyti žemėm
be pagarbos jausmo
nekęsti aplinkui
egzistavimą ryjančių
klonų,
besitikinčių tapti
tikros egzistencijos
pavyzdžiais.
Su kasdienybe
nesusitaikę,
nepritapę prie minios,
siunti visus apatiškai
žvelgdamas į žmoniją.
Dusdamas nuo
pasaulio dvoko
vis bandai jį pakeist,
bet numeti rankas
žemyn ir susitaikai
su tuo, ko jau nebepakeisi,
bet vis dar stengiesi keisti tai ką
gali pakeiti,
bandai suvokti tą skirtumą.


Monija






