Atėjo ta minutė, ji buvo taip ilgai laukta.
Stovėjome šalia viens kito dviese - Tu nebuvai viena.
Jaučiau Tave, liečiau virpėjo kūnas…
Mačiau, kad užsimerkei…
Ką pagalvojai Tu tada?
Galbūt tai sapnas?
Galbūt likai nesuprasta?
Galbūt pažaist užsinorėjai?
Matai, sunku ir man…
Tokiam, kaip vėjas paprastam,
Net nežinau, ką man galvoti?
Ar verta vėl toliau svajoti?
Ar verta man skaityt tą knygą?
Ar verta puslapius vartyt?
Ar gausiu džiaugsmo nematyto?
Ar gausiu sielvartą ir tik…matau
Beribę jūrą,
Ji skęsta Tavo akyse.
Norėčiau ten ir aš pradingti
Geismų pasaulio audrose,
Jose ištirpti ir numirti
Palaimos degančiam lauže,
Kuris karštai alsuos į lūpas
Jas vakar bučiavau…
Ir tirpdamas lyg rūkas,
Kažkokį jausmą pajutau…
Norėčiau kad sugrįžtų laikas,
Tada neleisčiau Tau išeit,
Tik švelniai Tavo kūną apkabinčiau,
Prispausčiau jį prie neramios širdies,
Laikyčiau ir laikyčiau kaip laimę savo,
Kuri turbūt be ateities…


Deep




