O aš taip myliu lietų,
Jame-tiek daug jaukumos!
O tie maži melsvi lašeliai,
Tokie panašūs
Į mano ašaras,
Bekapsinčias ant kilimo dangos.
Man taip patinka liūtys.
Kai nieko gero nesimato.
Tik tuštuma ir pilkuma.
Kai debesys aptemdo saulę,
Ir paukščiai slepiasi tyloje.
Bet labiausiai man patinka vėjas,
Kuris Jolantai plaukus taip suvėlė.
Kuris pilkus stogus nušluoja,
Bešvilpdamas niūnai,
Paukščius išbaido -ten aukštai.
Smagu jog vėjas nekaštuoja.