Dukra paklydėlė klykauja

Iki kraujo, sūriai saldaus
ugninio perštėjimo
nugremžtais, nubrozdintais keliais
sraigių šliūžėm atšliaužk,
cukriniu voreliu atropok.

Šaltu bučiniu tėvo namai pasisveikins,
švento petro rakteliais nerakintas duris atrakins.
Trylikos slenkančio smėlio laiptų pakopų,
keturių dangų remiančių slenksčių neperlipsi,
ties trečiuoju suklupsi.
Garsiai riktelk, gal kas išgirs.

Iš gelmių, iš tamsos atplasnos
nebejaunos šikšnosparnės.
Šešios, šešiolika, gal, trisdešimt šešios.
Apibers murmesiais, pirštais plaukus šukuos.
Tavo nuodėmes - nuotraukas (baltas juodai)
smalsiai kadagiu degins,
po vieną iš lėto pamaldžiai skaitys,
išsigandusios, vėjy išdžiaustys.

Smėlio laikrodžių cerberis šnypš:,, Mielos sesės,
baksnokit tą mergą su lietsargiais!
Gnybkit, spirkit jai! Užbadykit liežuviais! ''
Pelenais pabarstytoji švelniai pragys:,, Na, išsižiok,
še tau juodžemio šaukštas.
Nusižemint, dar žemiau nužemėt,
su žeme privalai susilygint.
Tik tada išsigydysi, išsipirksi dar dieną gyvybės... ''.

Klyksmo aidas pažadins po dulkėm
užmigusius juodmedžio raižinius,
prasimušęs pro skliautą tapyto dangaus,
puls į glėbį nustebusiai žiurkių globėjai.

Šešios, šešiolika, trisdešimt šešios
šikšnosparnių iškamšos
ant varinių sietynų sutūps,
nuščiuvę spoksos iš viršaus,
varvins baltymus.

Ašarota ciklopo akis atsimerks,
angelų vyresnysis žaizdas nulaižys.
Septyniolika skausmo rūšių apmalšins
mira kvepiantys seilių aliejai.
Tavo kojas jis trauklapiais tvarstys,
širdį varpučio gijom suriš.
                                            ---------------
Trisdešimt šešios juodos gondolos
tyliai, neskaudžiai išplauks.
Žalsvo vitražo vėles šešėlius
vargo vargonai pašauks.
                                            ---------------
Tvirtai laikyk žolelės ašmenis tarp pirštų.
Papūsk man!
Šventoriuj pelkių paukštis klykia.
Mirštu?