Krintančio vandens stichija ilgisi

Aš – tekančio vandens karalienė,
Upių deivė.
Aš gyvenu kriokly
Jusdama tekančio vandens jėgą.

Jaučiu kaip gyvybingai krinta vandens lašai nuo mano galvos –
Tai mano karūna – stebuklinga ir nepakartojama,
Tris kartus kertama ir vėl vanojama
Kol aš atgimstu.

Girdžiu silpną balsą sau iš po kojų –
Tai paukštis, nepajėgiantis pakilti.
Aš pagirdau jį, taip numalšinu jo troškulį,
O tada paleidžiu skristi link šiltų kraštų.

Bet ateina žiema -
Ir aš gęstu
Krintančio vandens pasiilgusi budžiu
Ir laukiu pavasario – tirpstančių varveklių
Patvinkusių upių
Ir paukščių.