keliavimas yra amžinas
nuo vabalo skrydžio
iki žuvytės žiovulio
o aš vis noriu miego
aš visąlaik keliauju
nuo liūdesio iki tylos
minty gyvena lapas
nuo pernykščio lietaus
gulintis ant sniego
vabalas žiemą miega
lapas žiemą tyli
sniegas sniegas snaigės lietu]
trys
nuo vieno debesies žvelgia
tobulos vaivorykštės atspindys
iki kitų akių
penki
ten kur yra upė
jos gilumoje slepiasi
žolės įšalusios lede
du
ten esu aš ten esi tu
ten yra gyvybė
ten už horizonto prasideda
dvidešimt penki
yra saulėlydis yra laikas
tarp to kaip sugalvoji ir pasakai
dar yra šviesa
vienas vienas vienas
dar tarp daugybės akimirkų
yra viena vienintelė
tokia kaip dabar
keturi
viskuo baigiasi tylos
teka srautas
tyvuliuoja]
2007 m. gruodis 10 d.


Kristina Angelė Gudmonaitė












