I Pabaiga
Žiema žila žirklėm žoles
nukirpo tirpstant kūnams
debesų beūsių snigo
snauduliu paslydus (iu)
tapom lygūs
(P) laukai.
II Tyla
Dangum prisidengę
įžengę į požemį
neturime (po) žymių
žodžiai žuvę.
III Vanduo
Minčiai užmynus molį
ugnimi užgimstam
(p) ūkais tirpdami
tekame tapę vienu
vandeniu esame (P).
* (P) – pradžia ir pabaiga, aliuzija į žmogų (people)


Valentas Šlaustas_














