Šuo

Prirakintas kasdieną daužausi,
Nors būda ir graži, ir šilta.
Varge - nieko daugiau nesulauksiu:
Man pasaulis - grandinė trumpa.

Vis lekiu. Vis aplink... Juodas takas.
Išsvajotoji laisvė - šalia,
Tik grandinė aplinkui vis plakas -
Ta varginga šunies nedalia.

Tik staiga neišlaiko metalas
Ir grandinė sutrūksta perpus,
Ir mintis tartum žaibas: „Juk galas
Tai nelaisvei! Kančių nebebus! „

Pabandau atsigulti į žolę
Už juodos netekimų ribos,
Bet grandinė yra. Neprapuolė.
Neišeina gyventi be jos.

Ir laižau aš Lemties šaltą ranką:
„Būk gera, sugrąžink neviltin.
Man nelaisvės pasaulio pakanka! „
Liūdnas kauksmas nuaidi naktin.