Zebro sukūrimas. Septintoji diena.

„Kamine - kaiminkrėtys.
Bet per storas, nepralįs“ -
Kryžmas skersas jo arklys
Svaidosi akmenimis.

Ir žiemoj prakiūra stogas,
Veržias žilas vėjo šuoras,
Srauniai verkia kumeliukas -
Kam jo tėtis toks yr drūtas?

Tvinsta ašaros laukan,
Karčiuos daros ankšta man -
Styrau čia tarp debesų.
Anei kojų, nei stogų.

Švyst į dangų pagalys -
(Stogą plėšia duobkasys)
Kad naktis juodai balta
Nebsmaišytų nekviesta.