Gyvenimas per lėtas,
pasakytų tinginys,
nerasdamas sau vietos,
kaip jūrų vėplys,
prieš miegą,
pasipustydamas padus,
norėtum, kad vėl,
atneštų tau batus,
nublizgintus švarius ir,
sumėtytų mintis,
apie sapnuotus darbus,
nuo kurių pavargo,
atsibudus padėtų atsistoti,
apsirengti ir nuvargti padėtų,
kad tik piršto nepajudintų,
mat jam košmaras baisus,
pažadėjo už tai,
pinigus nemažus,
tai tas ir sėdi kaip grybas,
pastarasis bent auga,
o mūsiškis mano, kad nepražus.