Minčių upė

Tuos kur laikėme angelais,
išvydome išgąsdintais veidais,
kai nusileido iš dangaus,
ir nuklojo sniegu žemę.
Vienas tamsus toks,
iš po apačios išsikapstė,
ir tuos pranašus,
ėmė ir purvais aptaškė,
kurie bandė sutramdyti,
patys tokiais patapo,
štai jums pavyzdys,
kaip skrendantis vabzdys,
likimą sumaišo,
atrodo mažas niekas,
neišvaizdus kaip sliekas,
o ima ir paguodžia,
kai šalia nelaimės,
ištiktą tave užuodžia,
taip geriausias draugas,
nesugeba.