Tylos garsas

Ar girdi? Ar jauti?
Negi manes nesupranti?
Isiklausyk į šią kurtinančią tylą...
Tik ji tave išklauso kai verki!
Tik ji supranta ir paguodžia!

Šaltas jos dvelkimas paliečia kai tu ja tiki...
Tu gal ir norėtum pasiduoti?
Bet tave staiga sustabdo...
Draugai, meilė ir šeima!

Širdis gal ir verkė iš pasiutimo
Iš nuoskaudos karčios
Bet neklausyk ką sako neviltis  žmogau!
Juk viskas kaip atėjo taip  išeis...
Juk gyvenimas tam ir lemtas,
kad mylėtum, verktum, džiaugtumeis..

Mokėk myleti dieną, vakarą ir rytą
Mylėk ir tą mėlynom akytėm,
tik nepamiršk!
Kekvienas geras dalykas neateina be blog:)