Tylumoj randi save,
Tave, Kitus
Ilgiuos užsimerkus
Tylumoj rūkų
Ir nykstančioj tamsoj
Paskendus vaikystė
Ištiesia pirštelius
Gležnus...
Šiltus ir..
Mėnesiena jau čia
Ilgesio nėra
Bala!
:)Kai atrandi kitus -
Save juose randi,
Gležni vaikystės pirštai
Lyg po balas
Po širdį duodasi
Ir mėnesiena
Tada tokia skaidri
Visai neilgesinga rodosi
..a..e.niu, mažute, tu many inkvėpei:)))
Viską čia ir paskandinai vienoj baloj. O jei apie vaikystę - rašant geriau nevertoti pačio žodžio, nes jis labai įpareigoja parašyti gerą ir nebanalų tekstą, reikalauja pateisinimo.