Lietus yra slapias

Lenočka gulėjo partrenkta ant šlapio asfalto. Galva, gal daugiau dešinė jos pusė, plaukų sruogos mirko baloje. Ji bijojo pramerkti dešinę akį, kad murzinas vanduo nepatektų į ją. „Lyg tai dabar svarbu, kai visai negali pasijudinti? “- palavojo ji. Lenočka pabandė pakrutinti kairę koją, nes ji buvo labiau atmesta į šoną. Nesėkmė, kūnas visai jos neklausė. Dešine šlaunim ji jautė, kaip stiklo šukė siurbiasi į jos vidų. Skausmas plėtėsi per visą koją, juosmenį. Pasaulis žiūrint viena akim atrodė keistai. Gana toli horizonte ji pamatė einant žmogystą. Lenočka bandė išgauti garsą, bet jis užstrigo, ten, žemai gerklėje..... Kažkas šilto kuteno ir leidosi krūtine žemyn. „Kas tai? “ – pagalvojo ji. „Kraujas, taip tai kraujas“.... Kairė akis ėmė trukčioti, jau nebe taip ir skaudėjo. Ji jautė, kad grimsta į nežinią, bet tai nebuvo miegas........