Vyno raudonumo saulėlydis
įklimpo mano vaizduotėje
ir supratęs, kad neištrūks
į laisvę nusispjovė
tris kartus išsižadėjo
dangaus platybių nepamatuotų
nesusigražinęs jis liko
ramiai plūduriuoti
ant mano prisiminimų paviršiaus
pažinęs gvazdikėlių kvapą
ir minties aštrumą
skonį pagerino su laiko pagalba
ir aš išmokau į jį kitaip žiūrėti
nežiūrėdama žinau, koks jis
neišsenkantis vyno raudonumas
saulėlydis ant mano lūpų
tik prieik ir ragauk nuodėmės
tarsi vyno brandaus.