Infernalinė moteris ir fleitininkas (Paskutinė dalis)

Sudie, fleitininke,
vis dėlto gaila, kad tavo
penklinėj neatsirado man vietos.

Taip troškau smuiko raktu
atrakinti muzikai įkalintą širdį.
Likai neatsigrežęs.

Šitą miestą seniai apniko žiurkės,
tik niekas nenori girdėti.
Saugok savo fleitą.

Tavo dorybė taps tau
akmeniu po kaklu
tiesiai į grindinį – mano meilės šipulius
nepadės nei upė.

Tą dieną, kai pelkėj išaugs obelis
ir ant jos nutūps balta žuvėdra,
viliuosi suprasi, kad mūsų meilė
buvo nedaloma.