kalbėk šnibždėk man
kaip neris tą rytą
į mano girtą ausią
kernavės piliakalniuose
kloniuose ir šiluose
tarsi
nusileidusi iš
kunčiniškų tūlų
šmėkščiojančių
tamsiuose bernardinuose
žinai? man tapo
gražu kai lyja alumi
į
užantį rūkais tabako
dūmais
kaip pavasarį beprotiškai
kvepia liepom
žvėries ženklais
sukaustytoje odoje
ir jis
mane įkvėpė


moze






