Utopija turi galimybę

Deivas dažnai rašydavo nesiunčiamus laiškus. Ne tuos, kuriuos palieki neišsiųstus, kad kas nors rastų atmestinai gulinčius pirmajame stalčiuje. Ne, jis žinojo, kai ateis laikas būtinai juos išsiųs, arba parodys, priklausomai nuo to, kur Ji pasirodys.
Svenui  nepatiko toks keistas draugo hobis. Jis nevadindavo jo maža užsifantazavusia mergaite, vis dėlto draugas. Bet pasiūlydavo įdėt į  vietinį laikraštį, kad žmonės paskaitytų, kaip meilės cinikas rašo laiškus ateities meilei, matyt ne ciniškai, o sudievintai.
  Žinai, sakydavo, tuos laikraščius skaito labai įdomūs žmonės, parašyk miniatiūrą, kokios ilgesingos turėtų būt Jos akys - ir patikėk, atsiras keli gyvenime stabtelėję keistuoliai, kurių kaimynė turės tokį žvilgsnį. Aišku, labai didelė tikymybė, kad Ji nebus Ta, bet bent žinosi, kad liko keliais variantais mažiau.
  Tų laiškų visame jų bute, kuris veikiau buvo panašus į studiją, buvo begalės. Svenas kelis jų net mokėjo atmintinai - tuos, padėtus virtuvėje, skaitydavo rytais, gerdamas kavą, ir tuos, svetainėje, skaitydavo per reklamas. Patys laiškai jam patiko, tik jam, kaip racionaliam fizikui, kėlė nesuprantamą netikslingumo baimę. Baimę kelia fantazija, kuri savaime neturi jokios galimybės iššsipildyti, tokia utopija, kaip jis mėgdavo sakyti.
  Taip diena po dienos jo laiškai be adresato tapo ne tik Sveno, bet ir viso miesto mėgstami ryto pasiskaitymai prie kavos, jis atrinkdavo geriausius ir siųsdavo. Tai buvo ir šioks toks būdas per kurį laiką jų atsikratyti, nors kvaila taip galvot, kai jie prasidėdavo prieškambaryje, tęsdavosi ant šaldytuvo durelių, kuris, matyt, daugiau niekam ir nebuvo naudojamas, toliau balkone, ant suolo, ir galiausiai baigdavosi miegamajame, jei taip galima apibūdinti vietą, kurioje yra lova. O jis nepagalvojo, kad jis būtų daug erdvesnis be jų.
  Svarbiausia buvo turėt ką pasakyt, kai pasirodys Ji. O laiškai pravers, jei kartais gerklėj atsirastų kas užrakina žodžius. Gal žavėjimasis, gal toks sakrališkas džiaugsmas, sumišęs su grauduliu. gal abejonė ar jausmas, kad tuoj tuoj pabusi. Kas žino, kas.. . Svarbiausia, kad kai nelauki, viskas atrodo netikėta. O įvertint gali tik tai, kieno vertę žinojai, dar nesant.