Gyveno kartą Šuo. Jo namas, kaip nekeista, buvo skrybėlė. Ir gyveno jis netoli Patrankos ir jūros. Ir tada prasidėjo cunamis. Patranka išsigandus išlėkė kaip vėjas, o Šunelis pasislėpė skrybelėje ir... užmigo. Atsibudęs jis pamatė didžiulę trikampio formos salą, kurios kampuose stovėjo Batas, Antpirštis ir Lygintuvas o viduryje sukosi Titanikas. Iššoko Šuo iš skrybėlės trikampin. Jis apėjo trikampį ir nusprendė išlaisvint Titaniką. Skrybelėje suradęs karutį nukeliavo link Bato. Šuo mandagiai paprašė Bato įlipti į karutį, bet Batas nesutiko. Tada Šuo nudardėjo prie Atpirščio ir liepė jam sėstis į karutį, bet nespėjus Antpirščiui atsisakyti, pasirodė automobilis, iš kurio išlindo sena, stora Patranka.
-Ei, -Sušuko Patranka-Ką tu darai?
-Bandau išgelbėti Titaniką, -Atsakė Šuo.
-Mhhhh... Pabandyk įsikelti Titaniką į karutį.
-Gerai, pabandysiu.
Traukė, stūmė, kėlė, tempė Šuo Titaniką, bet jam niekaip napavyko jo įkelti, nes karutis buvo per didelis. Tada Šuo nusitempė Titaniką į savo skrybėlę ir nubėgo atsisveikinti su Patranka, bet jos, karučio ir mašinos nebebuvo. Tuo metu iš Bato išlėkė Raitelis su žirgu. Pabėgėjęs kiek Raitelis šoko per lygintuvą ir pasislėpė skrybelėje. Šunelis nustębęs taip pat įlindo į skrybėlę ir išplaukė į atvirą jūrą. Jūroje skrybėlė taip tingiai siūbavo, kad Šuo vėl užmigo. Pabudus, jį aplankė mintis, jog plaukti Titaniku bus daug greičiau. Todėl išvertė Titaniką į vandenį ir šoko ant jo. Tačiau Titanikas Šuniui per mažas, dėl to laivas ėmė skęsti. Išsigandęs Šuo norėjo gryžti įsavo skrybėlę. Apsidairė ir pamatė, jog skrybėlės nebėra. Staiga jam dinktelėjo:
-Raitelis pavogė mano skrybėlę!
Tada šuo pradėjo kaukti iš pykčio ir baimės. Jo kauksmą išgirdo netoliese skraidantis rožinis Lėktuvėlis. Netrukus Lėktuvas skraidino Šunį į salą, kurioje gyvena visi pasakoje dalyvavę herojai (išskyrus Titaniką.).