aš neprisimenu
ką tau sakiau apie išlaikymą laiko
sulaikantį šviesą
visur
kur telpa degtukų dėžutės
pavidalo laikmenos
dangteliai kurių pasimetę
tarp atspalvio pilko
nebeprisimenu kur
būčiau padėjęs
ant spintos viršaus
aplipusio dulkėmis
tavo plaukų
kurie susitrynė į pagalves
tyčia sulipę tyla
kokios spalvos neprisimenu
nėra galvoje gamtoje
švytinčio garso
tirštai išlieto į didelę
gerklę gilios praėjusio
amžiaus madonos
ant negatyvo
ryškiai raudonais plaukais
pasirašo
man nepažįstamas jaudulys
kai mažyčio kūdikio lūpomis
kalba pasiuntinys
tik negaliu pasakyt
ar juokinga
mažoj degtukų dėžutėj
gelbėti šviesą
tiksliai nustatytu laiku
neišeina niekaip prisimint