Vis dar žiema

Saujom anglių
(pradžioje – dar bandžiau
vaizduotis, kad jos rožinės)
dažiau ir dažiau
dideliais ratilais
vedžiojau
vedžiojau
ryškinau
brandinau
nuo žodžių sausėjančias lūpas.
-
Tik man priklauso žiema.

Nes netgi ir trapūs
lengvi angelų
Sparnai
kasnakt turi
tą juodą –
kasdienybės
apvadą.