*

Buvimas tikrovėje mane seniai prirėmė prie sienos
skolas atskaitė ir vėl pakabino ant kablio
kaip švarką pernykštį – pusmetris nuo žemės
pusmetris iki tikslo seniai antgamtiškai ištįso
nusidriekė toliais ir požeminiais tramvajų bėgiais
o pas mus tramvajų dar nepastatė
eisiu kur nors jų ieškoti kad sustotų po langu
prieš batų nosis ir kąsnis po kąsnio naikintų
atstumą tarp dvasios ir kūno
ji taip išsipūtusi – sprogs
baisu kas paskui pasirodys.