.. kas yra?
jis miega,
sapnuoja sniegą
ir mus kažkur už rankų susipynusius..
bet jis - jau buvo,
maniau, nesikartosiu, viskas jau seniai supuvo..
bet jis - jau kitas.. tik kažkaip atgimusius
jausmus paleidau vėl
ton upėn, kur jie jau buvo kažkodėl..
ir - kas yra?..
kas vandenį blakstienose nušluosto,
kas vandenį po meilės bluosto
uosto?..
kas vandenį mano vardu išklykia
kas vandenį paglosto
tykiai?..
kas mano labirintuose paklyst nebijo?..
kas, toks kaip aš.. dabar, kai lyja,
tu klausi, kas yra?!..
kiekvienąkart naktis mane išprievartauja..
parduočiau savo sielą už skatikų saują
jei nereikėtų skęsti
vėl be oro.. to, šalia, eilinį kart imu nekęsti..
atrodo, žarnom išorėn tuoj išsinersiu
arba susprogsiu kosminiu katarsiu
ir liksiu amžiams stiklo kalno kaline
pasimetus savasties išvalyme..
kaip pajuokavimas likimo, pokštas..
o aš tik sniego talku išsibarstyt į žemę trokštu..
supuvo.. - žarnom išorėn - kosminiu katarsiu - talku - ne, jau čia ne man. Tokį gražų jausmą sudirbai, nu lyg medaus statinėje deguto šaukštas. Tie žodžiai - grubiai skamba. Už jausmą - 5, už atlikimą - 5. Viso - 2,5
Nuo " kiekvienąkart naktis..." geras išbaigtas kūrinys. Čia tik reiktų arba pataisyti rimą arba visai atsisakyti. Dabar pradžia, net sunku kalbėti, žodelyčiai "kas, bet, jis, kažkas, kažkur" vartotini tik ypatingais atvejais, kai be jų negalima apsieiti, nors geriau nevartoti. Tai tik Begemoto nuomonė.
"kiekvienąkart naktis mane išprievartauja..
parduočiau savo sielą už skatikų saują
jei nereikėtų skęsti
vėl be oro.. to, šalia, eilinį kart imu nekęsti..
atrodo, žarnom išorėn tuoj išsinersiu
arba susprogsiu kosminiu katarsiu
ir liksiu amžiams stiklo kalno kaline
pasimetus savasties išvalyme..
kaip pajuokavimas likimo, pokštas..
o aš tik sniego talku išsibarstyt į žemę trokštu.."