Pabaiga

Aš atėjau... Blanki šviesa...
Bet aš tyliu,
Ir tu nutilęs.
Ar tai tiesa, ar ne...
Nejau nežinai, ką slepia mano akys gilios?
Širdžių sroveno šiluma,
Draugystės slaptos srovės.
Tik prieblanda nelauktai tarp mūsų įsibrovė.
Širdim tepynėm svajones
Ir kurstėm beprotišką ugnį.
Per žingsnį štai tu nuo manęs,
Bet žingsnis tas – gili bedugnė.
Ties ja tu stovi ir jauti,
Kad žūva meilė tavo.
Netekusi sparnų plačių,
Kad perskristų bedugnės tvaną.
Ir aš liūdžiu,
O tu skrendi į tolių tolius
Ištardamas: kokia tu graži,
Teliksi išbarstyta svajonė...