Smeng par širdi mintis paprastas ė tėisės
Barbė ka rokoujės su laukās ė tuolēs,
Ė su tās kor mėrė, kor daugiau nebkėisės,
Kor i anuos širdi lėngvā atsikuolė
Tas gyvenėms bova margs, vėsai besielis
Ė dėinelė tėkra retā teatrasi
Nu onkstiausė rīta linksma atsikielus
Kulkuozė siediejė kāp karaliaus krasie
Par vargus vėn brėda, nu vėsų atlėkus
Kartās nebžėnuojė kou berēk darītė
Sugīvena truopnē ė su katalėkas
Ė su tās, kor kūrė tou švėisiesni rīta
Mėškūs vėrė aistras, diel nomū, diel žiemiu
Kartās bruolis bruoli skaudē dībavuojė
Kor vėsus valdytė bova apsijiemė
Laužė kaima žmuogo be juokiū pavuoju
Nieks jug negalieto teisintė teisiūju
Ka šeimas išžodė su vākās ė bruolēs
Arba tū, kor rusu nupėrktė trasiuojė
Apsikluojė veidus rusėškās „paruolēs“
Vėina tik dalīka Barbė gerā žėna
Nakti atsibodus neprašaus pro šali
Mums nepagailiejė kėtatautē švėna,
Bet pritrūka meilės ė patiū trubalie
Jau kaltū nebrasem, ė teisēs nebūsem
Kuožnos lai po sava širdi pasitrainiuo
Lai nelonksta kopras vuokītiou, nē rusou
Nepardoud Tievynės ni už kuokė kaina.