Čirvų mergaitė.

Čirvų mergaitė, garbiniuotais plaukais,
Atneša tau pusryčius iš sugedusio šaldytuvo,
Lyg vikri stiuardesė veidą tau, miegančiam, nušluosto,
Tyliai kaulėtais pirštukais spragteli –
Nėra.

Čirvų mergaitė, kvepianti vynuogėm,
Cigarus tau iš po pogalvės ištraukia,
Išmeta, į kaktą greitai pabučiuoja ir –
Kaulėtais pirštukais spragteli –
Nėra.

Tu atsikėlęs vakarop,
Vynuogines pėdas dar uodi.
Čia – dabar  tu vienas ir ant kėdės kabantis chalatas.
Čia - tu sulyg tamsa kiaurai prieš save spoksosi, nemirksėsi,
Bet…Oj!
- Tuk tuk.
- Kas čia?
- Čirvų mergaitė, nusisuk.
- Atsiprašau, pamiršau. Tuoj – miegu.

....

Čirvų mergaitė, amžina nematoma tarnaitė,
Plaukus tau, miegančiam, šukuoja…