Kloju rankas ant pustuščio popieriaus lapo... drebančias
Ir vėl liejas raides
Nežinau, ką jos reiškia- ir to nenoriu
Aš niekada nesimokiau pažinti...
Raidžių reikšmių
Ir savęs.
Ten ant kėdės sėdi, tu ją žinai, ponia depresija
Ir pila dar vyno,
Medinę koją po pėdkelnėm paslėpus.
Rūgštus ir šiltas jos vynas
Ir oras kambary... sienos plinta pelėsiais
Ten kampuos.
Norėčiau šaukti vardą teisėjo
Kuris anapus sienos, anapus upės
Klūpo, į šiaurę einant miško keliu...
Tik burna sklidina vandens,
Sūraus, kad nebereiketų gerti vyno...
Ir norėčiau, kad jis, sutanuotas, mano nuodėmes išpirktų
Sumokėčiau-
Yra peiliukas, kaulinės šukutės ir paveikslai iš raidžių.
Ir būtų gerai, jei tik tu atskristum laivu, mediniu...
Šiąnakt į mano sapną
Per langą ten viršuj persiropštęs.
O aš šukuosiu plaukus, aukso, gal paskutinį kartą tom šukom
Su viltim, kad tau graži būčiau...
Labai norėčiau...