...

Apie prinokusią tylą, kai žodžiai subyra, kai remias į tašką svajonė bekraštė, kai norisi skristi su raidėm ant pirštų, kai prakaitas teka upėlaičiu tirštu.. Kai turim po obuolį kažkur pasislėpę ir savo giesmelėm surentę palėpę, juokiamės gardžiai, kaip pranašas Jonas, kai pasimaišė po kojom sijonas ir traukiamės tyliai ant pečiaus mažyliai, kojytėm mažytėm sapnais nubarstytom...