Tradiciškai privalomas*

Niekada nerodyk savo tikro veido.
Nešk kryžių, kaip dera tau Švaistūnei.
Užuojauta silpniems,
Bet ar apgailėtinais mes trokštam būt?
Ne slieku gimėm
Ir ne su Angelais mums juoktis.

Oficialų solidarumą tik kaip kaukę dėvim,
O kas širdy?
- - -
Galvoj tik išlikimo varpas skamba,
po minutės laimė nutekės,
kaip klevo sulos, parskridus varnui.

Užsidėkim ironijos daina papuoštą kaukę.
Susirikiuokim nuo mažiausiai nuodėmingo
Ir surėkim Tą svajonę,
Kuri leis laisvai užmigt šią naktį,
Jei rytojus kartais neateitų.