Juoda į baltą nepavirtus,
Per mažą plyšį sau išlindus.
Apsigobė melsva skara,
Ir slėpėsi po Svajone.
Tyliai nuo visko pamiršta
Skaičiavo ašaras miške.
Kurios raudoniu nusidažė -
Pavirto žemuogėm – aptaškė.
O jas Tamsa saldžiai sukirto
Ir nepajuto, kaip apvirto.
Trumpai blogybė karaliavo,
Mėgino tempti, bet užsiliūliavo.
Auksinį rūbą padabinta,
Pavasariu – kasa supinta
Širdis spurdėjo – ištirpo sniegas,
Vaivorykštės spalvotos pievos.
Ir atsistojus ant kalvos
Jį mėtė spindulius rasos,
Tuomet, kas delnu tai pagavo
To Siela – Laime spinduliavo.