Rašyk
Eilės (81120)
Fantastika (2610)
Esė (1676)
Proza (11343)
Vaikams (2775)
Slam (94)
English (1232)
Po polsku (384)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 31 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Juoda į baltą nepavirtus,
Per mažą plyšį sau išlindus.
Apsigobė melsva skara,
Ir slėpėsi po Svajone.
Tyliai nuo visko pamiršta
Skaičiavo ašaras miške.
Kurios raudoniu nusidažė -
Pavirto žemuogėm – aptaškė.
O jas Tamsa saldžiai sukirto
Ir nepajuto, kaip apvirto.
Trumpai blogybė karaliavo,
Mėgino tempti, bet užsiliūliavo.
Auksinį rūbą padabinta,
Pavasariu – kasa supinta
Širdis spurdėjo – ištirpo sniegas,
Vaivorykštės spalvotos pievos.
Ir atsistojus ant kalvos
Jį mėtė spindulius rasos,
Tuomet, kas delnu tai pagavo
To Siela – Laime spinduliavo.
2007-11-27 12:28
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 7 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2008-01-04 00:26
johny rubber
kokia laime?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-01-03 22:16
antanas vėjyje
Bathos

Neperskaityta   

Mano miestas prasideda grotomis,
pro kurias nebepratelpa rankos.
Jeigu rankos ne vaiko – nežino,
kad nuo virpsto lig virpsto – tik sprindis.

Aš keliauju seniai išgalvotomis
tavo vietomis – jas teaplanko
tik figūros iš tavo sapnynų.
Šitiek slenksčių į žemę sumindei,

kol prisiminei kelią, ir miestuose
įgudai nepaišyt labirintų,
nestatyti kentaurams tvirtovių
ir nekalti iš lydytų peilių

savo pasakų – jeigu jos liestųsi
su nevaikišku delnu, primintų,
kad ne tu, o tave jau nukovė.
Tu lenkiesi – be meilės, bet meiliai,

ir į kitą gyvenimą rankomis
tarsi rodai, o gal atsirėmęs
į nematomą sieną tik lauki –
aš arčiau nei per ištiestą ranką.

Nebėra karalysčių, kur lankėmės.
Tu išmokai žemėlapio dėmę,
iškeliauti ir liesti prieš plauką.
Tik ištark – mano vardo užtenka,

kad abu nepaskęstume metuose.
Aš skaityčiau iš knygų akliesiems,
bet per šitiek nudilo ir brailis.
Jei ne tu, kas man paširdžius diegia?

Tarsi vyzdį rainelės verpetuose
aš atsinešu rytą. Paliesi –
atpažinsi ne tylą ir kailį,
vien tik tiek – letenėlėse sniegą.


2007-10-09
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-01-03 22:06
antanas vėjyje
ne viskas kas rimuojasi yra poezija, pradžiai ir pabaigai paskaityk bathos kūrybos
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-11-29 12:49
Arvena
Nieko gero. Net į kategoriją "Vaikams" netiktų.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-11-28 20:56
Tebūnie šviesa pereinanti į tylą
Pradžia liūdnoka : ašaros.....,
bet paskui labai gražiai išsilingavo su optimistine gaidele,
nušvisdamas nauja gyvybe.
Man tikrai labai  gražu :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-11-27 15:44
Proza i kas
Niekalas.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-11-27 14:44
Playlife
Užburia...prikausto...nenuvilia...nuostabu!
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą