Žiemojant

Pirštai tvinkčioja pulsui į ritmą.
vėjui pučiant į skruostus rausvus
alpsta rytas ir keliasi gruodis.
Susivėlęs - išbaidė gandrus.
Požeminiai keliai ieško laimės -
danguje rezervuota visa
ir apniukusioj mano palangėj
styro iškamša vien tik liūdna.
O balandžiai išskrido į pietus.
Trupinių nebėra. Nebėra,
kuo sugniaužus į kumštį
tarp pirštų
suskaičiuoti maldas delnuose.