Kai mano mintys pasrūva krauju,
Tai ir sieloj spalvų nebelieka,
O mano šypsena pagrįsta skausmu,
Tai ir iš gyvenimo nieko nebelieka.
O kaip norėčiau būti gėle,
Kad kas nors galėtų nuskinti mane.
O gal norėčiau būti Vandens Lelija,
Kad audrai pabudus nuskęsčiau dugne.