Ištysę saulės spinduliai ant žalio linoleumo,
Vieninteliai atklydę iš pilkai
Barokiško miesto garažo aikštelės,
Man primena veidą - šventą ir šiltą,
Pamiltą raukšlių,
Kurias vagojau pasišventus
Tartum artojas meiliai molio dirvą.
Norėčiau ten pasėti pora bučinių
Ir rankomis užkasti juos į tavo plaukus,
Tiktai lietus... Ar nesupus?
Ar tu palauksi?