Beieškant

mąstau Žemę be skausmo
baltam lape patikimais ženklais
seniai matyti vaizdai šiek tiek arčiau
užgijo senos žaizdos
o kiek dar jų užgis

tas laukimas
(net drįsčiau amžinu jį pavadint)
kol viskas įgaus prasmės šviesos
ir tai bus realu
ar dar kas nors
taipogi trokšta taip ramybės
šiek tiek tiesos išganymo?
apsivalyti reikia reikia
išsigelbėjimo receptai
rašomi nedažnai
(jei apskritai jie rašomi)

man žiemą snaigių gali ir nebūti
bet būtiniausiai turi būt prasmė
išsirišimas ir atsakymas tikrybė
lygčių išsisprendimas

amžinai pasisakyt
už serotoniną
prieš adrenaliną
šiandien aktualiau nei pernai

troškimas įkvėpti oro
gal vaikiškais plaučiais
ir iškvėpt žodžius kadaise sudainuotus:
„bad things are dying“
šiandien net norisi klausyti
liaudies išminties
miške pelėda išmintinga
ūkuos taip nepiktai taip nepiktai
ir gijos su savim atgims
taip nekaltai ir pagaliau
prisiminimas apie miško skruzdėlytes
užliūliuos
o jų pedantiškai taip sunešti šapeliai
taps simboliu tvarkos prasmės ir tobulumo
ir aš statyt norėčiau skruzdėlyną
taip kruopščiai ir atsargiai
tarsi trapų namelį iš kortų
svarbu – tikėti kad jis nesugrius
ir laukti ko nors stebuklingo
kai gėris tolin nuaidės – – –

2007-11-19