Kitimas tau

vakar buvau
tiktai pilkas akmuo 
mano maldą girdėjo
aklas piemuo

saulei leidžiantis virtau
auksaspalviu fazanu
dangaus ašaros vertė
mano plunksnas į smalą

ir dabar jau esu
pragaro katile
kankinu prasikaltusius
savo  giesme

rytoj rytą nubusiu
ir būsiu žolė
mane nuskins
valstiečio duktė

pasiliksiu kai tapsiu
paukščio giesme
palei tavo akis
tavo namo kieme