vis keliauju...
tik nežinau
atgal ar į priekį?
mano kelionės tikslas
neturi pavadinimo,
turi tik prasmę
kai klausau širdies
tai kelionė būna
neišvengiamai
pasisekusi
patinka važinėtis
minčių trasa
nes tada galiu tik...
viską! pagaliau!
susitinku tik tuos
gyvenimo pakeleivius
su kuriais norėčiau
pasisveikinti dar kartą...
parsivežu tik tuos suvenyrus,
kurie man brangesni už vertę
pasiimsiu ir parsivešiu
tik tą sielos bagažą,
į kurį kiek berinktum
pakeliui pamatytų ženklų,
o nešiotis vis tiek nesunku
štai vienoj kelio atkarpoj
stoties perone pamačiau užrašą
tiesiog ant vagono suspėsi
paskui išgirdau,
nes klausytis išmokau
traukiniai padundėjo,
skubėk lėtai...
skubėk lėtai...
pristabdžiau šiek tiek ir...
prisiminiau, jog tikrai
pažadėjau kažkam, kad
kelintadienį būsim laimingi!