kada nors save atpažinsiu
įstrigusią tavo juoko duobutėje
ir būtinai sukikensim lietuviškai
kad iš balandžio nieko naujo neišmoksti
kaip tik stiebtis į tą dieną
kai kada nors būsi tikra
jog baroko laikai nepraėjo pasijomis
o tada jau bus galima
susirinkt savo debesis eiti velniop
esamų juk nenubaudžia
juos kaip liūdesį stumia tolyn
gyventi taip negalima likti
Atrodo kažką čia išbrauktum ir būtų idealu. Bet ką - pasakyti negaliu. Tada ir reikšmingai patylėsiu. :>
Šiaip eiliukai kažkuo panašūs vienas į kitą. Jausmas toks, lyg kuriose nekuriose vietose būtų įpintas toks modernumo prieskonis. Net sunku paaiškinti.
O išties naujos manieros prieskonis juntamas - ypač ketvirta nuo galo eilutė su visais velniais ir susirinktais debesim įstrigo. Rodos, visai nebūdinga nei Tau, nei Tavo eilėraščio subjektui, kurie itin susitapatinę būna. Čia, sakyčiau, gera kryptim judama - pas Tave juk visad sentimentai, naivūs, vaikiški tokie. Rodos, pleti akiratį.
Tik va, kas darbo vidury darosi, nesuprasi: nėra aišku, kokia įpinto baroko įvaizdžio paskirtis čia, neperteikta/nepaaiškinta, kas lyriniam subjektui yra tas barokas,kuo jis jam svarbus, taip pat ką reiškia barokas 'nepraėjęs pasijomis' (kas apskritai yra 'pasijos'? susidaro įspūdis, kad priešdėlis vartojamas be paskirties, tik dėl neįprasto sąskambio), o tarp 4-7 eilučių kažkokio minties sekos ryšio trūksta (autoriaus mintis skaitytojui pateikta tik kaip kažkoks miglotas numanymas).
Tai va, apibendrinant, patikslinus ypač septintą eilutę, darbas visai apystipris būtų, su jautriai ir jaukiai perteiktu dviejų žmonių tarpusavio santykiu.
(stengiaus, kiek įmanoma, iš savo subjektyvizmo prizmės kuo daugiau objektyvumo išspaust ;} Aš visad už postūmį.)
'iš balandžio nieko naujo neišmoksti' - gera žinot, ką tai reiškia, „kontekstuot“ (:
eiti velniop - ak, kaip sava,
tu čia trupu tį kitokia, tokios dvi manieros žaidžia, manding (juoko duobutė ir velniai), hm, paskutinėj eilutėj gal nedėčiau brūkšnelių, o tiesiog be tarpų rašyčiau, bet čia subjektyvumai, juk žinai,
iš balandžio išmokt galima nebent lengvo nereikšmingo kikenimo :)
o va čion:
„gyventi taip negalima likti“
geriau nepalikt liūdesiui savo nuožiūra kablelius dėliot.