Pakutenk man smegenis, mažute,
Ir paklausk, ar man skauda.
Aš sušuksiu – O taip!
Ir tyliai pašnibždėsiu į ausį tavo vardą.
Tu esi purvinas kūnas ir kraujas,
Tačiau kartais atrodai man tyra
Kaip tamsi naktis žiemą –
Apsnigtoje pilnaties šviesoje tavo akys žiba ir...
Ir aš prisimenu savo vaikystės kaimą,
Šerkšną blankiuose dienos spinduliuose
Ant virpančio stiklo kiekvieno.
Todėl labai lėtai suleisk į mane nagus,
Noriu pajusti, kas tu tokia iš tikrųjų...
---------------------------------------------
Aš užmerkiu akis, net nekvėpuoju, ššš! nebekalbėkim,
Įsiklausyk, ten toli, sielos užkabory, gimsta naujas žmogus.