Vėl

Kritau, kėliausi, bandžiau eiti, bet vėl kritau.
Vėl nesėkmingai pasinėriau į neviltį ir baimę.
Smūgius ir kerštą.
Į jausmą, kurio anksčiau nebuvo.
Riedinčios motinos ašaros mane žlugdė,
Vedė prie savižudybės.
Galvojau tai nutiks.
Bet, kaip kūdikis išmoksta vaikščioti-
Taip kėliausi ir aš.
Badžiau mokytis iš naujo.
Norėjau kristi vėl,
bet man neleido.
Aš išlikau gyva.
Tik taip sugebu gyventi.