Nerukysiu

Triukšmas, netvarka, chaosas, smurtas, šiukšlės, beprasmybė - visa tai dabar išnyksta tirštame rūke. Deja ne ilgam. Visas tas skausmas, visos kančios iš ryto sugrįš su dar didesne jėga tam, kad pasakytų:
- Tu esi niekas.
Bet tai nesvarbu. Rytas dar toli, o man rūpi bent trumpam užmiršti tą beprotybę.
Sėdime pilnoje dūmų palėpėje. Papačioje garsiai groja muzika. Aplink mane tokie pat kaip aš: jauni ir nesuprantantys, ką jie veia šioje žemėje. Visiems nusispjaut ant savo ateities: svarbu pajusti akimirkos grožį, pasinerus į siurrealistinį tranzą pamiršti savo nelaimingus likimus. Aplink miestas miega, čia kruopelė jaunų žmonių atsiduoda nakties didybei.
  Užsikuriu kasiaką, įtraukiu pora gilių dūmų ir pasijuntu geriau. Dar keli dūmai ir visos juodos minty lyg purvas nuplaunamos ir pamažu užplūsta ramybė. Staiga suvokiu, kad daina, kuri skamba apačioje yra nuostabi. Kurį laiką sėdžiu ir linksiu į ritmą. Prieš akis iškylą smėmėto paplūdimio vaizdas, jūra, bangos ir ta dieviška muzika. Tik ji dar mane retkarčiais priverčia nusišypsoti. Užsinoriu dar parukyti. Drebančiomis rankomis susisuku dar vieną ir godžiai sutraukiu. Po to pastebiu, kad aš kambary jau vienas, bet nebegaliu atsistoti. Aš užsimerkiu ir pasineriu į sapną.
Pramerkiu akis, apsidairau. Pašoku, supratęs, kad aš kambary vienas. Po kiek laiko suvokiu kur randuosi ir patraukiu žemyn. Visi ruošiasi eiti į degalinę - baigėsi maistas. Prieš tai žinoma dar parūkome ir išeiname. Naktis mus pasitinka  maloniai ir atgavina savo vėsa. Linksmai šnekučiuodamiesi žingsniuojame. Pasirodo aš miegojau visai trumpai ir beveik nieko nepraleidau. Džiugu, nes nesiruošiu pramiegoti ir taip trumpo savo gyvenimo.
  -Ei žiūrėkit ten - kažkas rėkia rodydamas į kitą gatvės pusę. Pamatau grupelę treninguotųjų, kurie turbūt taip pat traukai į degalinę užsipirkti. Visi žengia sparčiai, krypuoja į šonus, mosuodami rankomis - tokia specifinė jų eisena. Mūsų būrelis prapliumpa juokais. Taip taip kanapėlė daro savo. Visi net raitosi iš juoko ir garsiai rėkauja:
-Pažiūrėkit koks tas piktas.
-Aha o tas kairėj pažiūrėkit kaip krypuoja - pra ašaras bliaunu aš.
  Kietuoliai išgirdę įžūlius mūsų krykštavimus jau atskuba nedraugiškai nusiteikę. Tuo tarpu pamatę, kokie jie pikti dar labiau įsiaudriname ir šaipomės iš jų. Gal nereikėjo tiek rukyti- spėju pagalvoti kai pajuntu smūgį į galvą. Parkrentu ant žemės ir raitausi iš juoko. Girdžiu riksmus, jaučiu smūgių krušą į pilvą, į galvą. Man vistiek neskauda aš vis dar juokiuosi. O vėliau - tamsa.
  Atsibundu ligoninėje. Po to truputi prasimerkiu, bet apakina ryški šviesa. Bandau pajudėti ir visą kūną persmelkia beprotiškas skausmas. Atrodo lyg gulėčiau ant adatų. Tai blogiau nei rytas - pagalvoju ir šimtąjį kartą prisiekiu neberukyti. Tada palengva vėl pasineriu į tamsą.