kartais manęs neima
miegas nesiveja
paskui žiema.
tada kartais
žiūriu:
vakaras rymo pakampy
skaičiuoja sustingusias
museles jų užverstas
kojeles cukruotas:
viena šypso į ūsą -
matyt - mato ponulį
o tasai be kelnyčių.
antra dar suka
veidą į mėnesį -
šis nusiėmęs kepurę
pranyksta.
trečia ketvirtajai
spiria į strėną -
maž nuvogei
mano jogurtą
bet ta jau negirdi.
priešais veidrodį
stingsta penktoji -
argi aš ne stora
ir kaipmat užsimerkia.
dar buvo kažkur ir
šešta - bandė pakilt
pakilt ji turėjusi
bet aš jos
nemačiau.
kažkokia
ne
ma
to
ma
buvo.