Aš ir Nebe-TU

Jei tik galėčiau, jeigu galėčiau pakreipti rodykles ir atsukti nors mažą lopinėlį laiko, ištaisyčiau DIDELĘ klaidą kurią padariau.. Pasakiau žodį, vieną žodį, kuris iki dabar mane smaugia, kaip smaugei tu visą šį laiką.. Jei valdyčiau save, viskas būtu kitaip ir Tu su Pasauliu nenusisuktumėt nuo manęs, ir paliktumėt man viską kas brangu, bet Tu atimi iš manęs, Atimi savo jausmus, savo žvilgsnį, atimi tas NUOSTABIAS akimirkas praleistas kartu, atimi, ir paprastą kalbą... Aš sėdžiu ir kankinuosi, galvoju, negi visa tai buvo didelis ir šauniai suvaidintas spektaklis man?... Bet juk negėjooooo... negalėjai taip idealiai suvaidinti šilumos kurią teikei, daryti mane laimingą, sustabdyti laiką esant su tavimi... Kažkada prisimenu, ėjome gatve ir tu paėmei mane už rankos... Pasakei „Senai nejaučiau tavo rankos savam delne“... Skraidžiau, tikrai skraidžiau... Žemė išslydo man iš po kojų.. Ir daug, daug, daug man davei, bet argi tai realu, argi gali taip imti ir mane  išstumti, išstumti ir išmesti, kaip seną lėlę iš lentynos, visada sakiau, kad su Tavim nors į pasaulio kraštą, nes tikrai jaučiuosi saugi, Aš iš tavęs niekada nereikalavau daug... Visada imdavau tai ką davei pats, savo noru (bet ar tikru?)... Nereikalavau net žodžio myliu, kurį man pasakei, taip netikėtai.. Ilgai tave mylėjau tau nežinant.. Galiausiai prakalbau.. Metai bėga, mes atskirai, ir jaučiu begalinį skausmą, nes žinau, kad tu dingsti, palieki mane kaip seną nereikalingą žaislą.. Myliu tave, galiu rėkti, galiu staugti (ir rėkiu vidui), bet lūpos tyli, nes tai tau jau nebesvarbu, dabar tu gyveni be manęs.. Galbūt myli kitą.. O Aš tokia maža naivi mergaitė gyvenu su TAVIMI, gyvenu su TAVIMI visą laiką, nepalieki mano minčių, nepalieki mano širdies, nepalieki mano akių.. Žinok, mano MYLIMAS žmogeli, kad viską darau tik dėl tavęs, stengiuosi, stengiuosi tau nebetrukdyti, bet negaliu MAN REIKIA TAVĘS... Sprogsiu, tikrai SPROGSIU iš sielvarto, kuris graužia, kuris braižo vidinį pasaulį.. KAd ir kaip yra, kad ir kaip bus.. Niekas neblėsta, aš kankinsiuos ilgai ir „laimingai“. Kodėl aš? Kodėl man? Kodėl meilė negali būti tokia  kaip pasakose, graži, tyra, atlaikanti visus smūgius, Ah__