Nebūna naktys saulėtos..
Dienos nevisad giedrios būna.
Ne kartais atsitinka taip, jog myli tą, kurio nebūna...
Nebūna taip dažnai, jog sieji esamas mintis į kūlį,
Ir vėl iš naujo braidžioji po liūną..
Ieškodamas geriausio paspyrimo-
Nuskęsti tik sraunioj bedugnėj...
Ar būtų tai geriausas tavo šansas,
Išsivaduot iš materialios duobės?
Ar būtų tai tik sapnas-
Užmerkt akis ir ką matai paliest...
Norėdama tik to, ką butina pakęsti-
Žiupsnelio kerinčios tylos,
Uzpildancios, net ir kiauriausią būtį,
Ar verkiančios bedieviškos tiesos...