Kelias

Einu,
O už manęs pasaulis griūna
Einu,
O praeities minutės užmisrštos paskęsta
Einu,
Ir viskas tolsta po truputį.


Tolsta kaip vasaros padangė:
Graži, bet netikra,
Skasti, tačiau betkada gali būt pilka.
Mėlio pilna, bet per akinius nuo saulės
Ji - juoda.

Bet vis einu, nes sustot negaliu.
Verčia vis mane kažkas.
Gal tai liūdesys?!
Tačiau kodėl verkti negaliu
O gal tai meilės ilgesys,
Tačiau mylėti dar negaliu.

Žinau!!! Tai - optimizmas!!!
O, Taip,
Tik jis man padeda gyvent,
Naktimis neverkt,
O dienom tiesiog gyvent...