- atsiprašau, atleiskit, aš skubu
- kur? – dabar išpardavimai, reikia suskaičiuoti, kiek pinigų nesutaupiau,
reikia poliruoti, masažuoti, sulakuoti, sušukuoti ragus ir nagus
reikia paaštrinti ir nubalinti dantis, - nuvalyti nuo jų suakmenėjusias priešų liekanas
reikia dirbti: rėkti pykti verkti, įnirtingai barškinti klaviatūrą
reikia kovoti už vietą po saule ir drovėtis savo nemoteriškų karjeristės ambicijų
reikia stilingai prisigerti tauraus gėrimo, neatlaikius darbines įtampos
reikia pagiriotis kruopščiai pilant į save visą tą chemiją, kurios galima rasti vaistinėje
reikia trepsėti prakaitu dvokiančioje salėje ir mirkti chloru atsiduodančioje džakūzėje
reikia suspėti panešioti visą tai, per ką nebeįlendu į savo spintą
reikia, pamatyti velnių nuotakas, važiuoti į varnius, Prahą, platelius
reikia perskaityti teisingą knygą apie gyvenimo prasmę
reikia išmokti šokiruojančiai nuoširdų eilėraštį tinkantį intymiam momentui
reikia neprarasti savitvardos ir tikėjimo, ir į viską reaguoti pozityviai
reikia bendrauti su įdomiais (artimais, priprastais, etc.) žmonėmis
- ką, ar galėtume šnektelti? Jokiu būdu, aš skubu
- koks mano vardas?
- ką?
- kur?
- kodėl?
??????????
- aaa... aš nežinau....
- aš labai bijau sustoti
....................................................
ačiū, tu mielas, tu geras, tu man labai padėjai daug ką suprasti. Tu atvėrei man akis.
Ką?
......................................................
hm hm, oho koks tu... ("shit", užmiršau išstoti su tuo šokiruojančiai nuoširdžiu) ačiū.
nuspręsta, viską pakeisiu.
reikia skaityti daugiau psichologinės literatūros, lankyti jogą, smilkinti smilkalus.
reikia sudalyvauti “streso valdymo” ir “savęs pažinimo” seminaruose
- ką? Aha, Taip. Taip...
- atleisk, aš skubu. Būtinai. Kada nors, prie progos
reikia...