Langas

pro atvirą langą
kalba zyliukas
ilgai klausydamas vėjo dainos
vienišo nuogo medžio šakose
įsitaisė
visgi vėl rudeniškai liūdnas rudens vakaras

tada tik atsidaryt langą
kad dūmai išbėgtų laukan

šalta

tik zyliukas visada išeinant
kur tais
atsiranda karkartėmis

vienišam medy